fbpx

// Kodėl aš tapau buhaltere?

// Kodėl aš tapau buhaltere? Tekstas ilgas, bet svarbių dalykų trumpai nepapasakosi…

Prieš daugiau nei 20 metų, aš studijavau Lietuvos muzikos akademijoje. Taip taip… muzikos akademijoje. Buvau vaikas prie meno ir buhalterijos tikrai nebuvo mano planuose. O mano mama turėjo Jonavoje verslą – kavinę, vėliau parduotuvę ir net restoraną. Mama nebuvo baigusi ekonomikos ar verslumo studijų, tiesiog postsovietiniais laikais darė viską kaip mokėjo. 

Aš po paskaitų važiuodavau į Jonavą ir turėjau savo pareigų: buvau ir padavėja, ir tiekėja, ir renginių vedėja. O buhalteriją tvarkė tokia moteriškutė, kuri tame pastate turėjo 3 m2 dydžio kabinetuką, visiškai ir pilnai apkrautą sąskaitomis, žiniaraščiais ir orderiais. Net dabar atsimenu tą vaizdą, kaip ji kaskart kilnodama segtuvus ieško reikiamo dokumento. Jos paslaugos kainavo labai nedaug, bet ir išmintingo patarimo iš jos negalėjome tikrėtis. Nežinau, kodėl mano mama pasirinko tokią buhalterę, nežinau, kaip galėjo padaryti tokią klaidą, bet… galbūt taip turėjo būti.

  • Mama dirbo su Individualia įmone – taip rizikavo visu savo asmeniniu turtu;
  • Kažkuriuo metu sušovė mintis parduotuvėlę laikyti atidarytą visą parą – bet pati neišsiaiškino, o ir buhalterė neperspėjo, kad nakties metu dirbantiems asmenims reikia mokėti dvigubą atlyginimą ir mokesčiai taps labai dideli. O dar neužilgo už kampo atsidarė prekybos tinklo parduotuvė ir konkurencija tapo tikrai nepakeliama. 
  • Restorane irgi būdavo ir gerų vakarų, bet pasitaikydavo tokių dienų, kad nuostoliai viršydavo pajamas. 

Situacijai darantis vis sudėtingesniai, pradėjome domėtis – kur dingsta įmonės pinigai, kodėl reikia mokėti tiek daug mokesčių ir supratome, kad iš buhalterės atsakymų ir patarimų negausime. O man nuoširdžiai rūpėjo viską suprasti ir išspręsti, nes skolos augo ir grėsmė netekti namų (primenu, visa veikla vykdoma su individualia įmone) kasdien darėsi vis realesne. 

Per žiemos atostogas susiradau 2 savaičių intensyvius buhalterijos pagrindų kursus ir iškart po jų su begaliniu entuziasmu tapau mamos įmonės buhaltere. Man buvo labai svarbu viską suprasti, paaiškinti mamai, rasti spragą ir ją sutvarkyti. Deja… sudėjus viską į skaičius, įvertinus skolų dydį ir tuometines aplinkybes, teko pripažinti, kad šansų išsikapstyti nėra. Bankrotas buvo skausmingas – teko dar daug metų atidavinėti skolas, nes veikla buvo vykdoma pasirinkus ne pačią tinkamiausią juridinę formą. 

Ir šiandien vis prisimenu tą situaciją, kad viskas galėjo baigtis kitaip, jeigu:

  • kas nors būtų pataręs pasikeisti juridinę formą;
  • kas nors būtų pataręs parašyti parduotuvėlės verslo planą su pesimistiniu ir optimistiniu planu;
  • kas nors būtų pasakęs: – “Jūsų 2 ketvirčių rezultatas yra -50000 litų ir reikia skubiai ką nors keisti!”

Deja, tokio partnerio (o buhalteris tikrai turi būti partneris) mama neturėjo. Supraskite mane teisingai, aš nekaltinu tos moters, ne ji kalta, mama pati ją pasirinko. Bet jau 20 metų dirbama buhaltere aš žinau vieną labai svarbų dalyką: pradedantysis verslininkas nežino, ko jis nežino! O mano, kaip buhalterio misiją – išsiaiškinti, ko jis nežino ir pateikti jam tas žinias. Nes už kiekvienų skaičių yra tikras gyvenimas, šeima, žmogus, namai ir pasekmės.

Žiūrint iš šios dienos perspektyvos – viskas susiklostė tik į gerą, nes tik tos situacijos dėka aš atradau šią profesiją ir gyvenime galiu realiai padėti žmonėms išspręsti problemas.

P.S. vėliau, baigusi Lietuvos muzikos akademijos bakalauro studijas, studijavau KTU ir ten įgijau Ekonomikos magistro laipsnį. Nors mano didžiausias universitetas – buhalterinio darbo patirtis su 50+ įmonių! 

Šioje svetainėje yra naudojami slapukai siekiant pagerinti jūsų naršymą mūsų svetainėje. Daugiau apie slapukus ir privatumo politiką galite sužinoti čia. Jeigu nesutinkate, kad slapukai būtų naudojami juos galite išjungti savo naršyklėje.